išdėlioti

išdėlioti
išdėlióti 1. iter. išdėti 1: Išdė́liojo po vieną akmenį take per pelkę Sr. Po šaukštą išdėliójo palivoną [sviesto] Jnšk. Numirėlio pelną, kas buvo dar likęs, išdėliojo ing kelias vietas S.Dauk. | refl. tr., intr.: Audeklų skiautės išsidėliojo į pamušus Lkž. Išsidėliójęs tuos savo daikčiukus ir laiko Gs. 2. tr. apkalbinėti, niekinti: Jie nesigėdi užgaulioti, apmeluoti ir išdėlioti visaip kaip lietuvius A1884,176. Lai neišdėlioja manęs ir nepeikia dievų mūsų M.Valanč.
◊ kalbàs išdėlióti nušnekėti, pašnekėti: Visaip žmonės abejoja, visaip kalbàs išdėliója Kp.
\ dėlioti; apdėlioti; atidėlioti; įdėlioti; išdėlioti; nudėlioti; padėlioti; pardėlioti; perdėlioti; pridėlioti; sudėlioti; uždėlioti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • išdėlioti — išdėlióti vksm. Būtų gražù išdėlióti šiuõs ãkmenis sodýboje …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apdėlioti — iter. apdėti 1: Apdėliokit duobę lentgaliais, kad žemių nepribyrėtų Jž. Po liepynėliu pakavojo, liepos šakeles apdėliojo NS232. Išvirtą žuvį apdėlioti kokiomis daržovėmis rš. | refl. tr.: Apsidėlioję stalą valgymais Jnšk. dėlioti; apdėlioti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstatyti — tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L 1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatyk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidėlioti — iter. atidėti: 1. Renka iš krūvos obuolius: kur sveikesni, atidėlioja pardožei Jž. | Mes galime atidėlioti kiek norėdami mažas atkarpas rš. 2. J Neatidėliok darbo kitai dienai Rm. Jis tat atidėlioja diena po dienos BŽ333. Neatidėliotini reikalai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėlioti — dėlioti, ioja, iojo, dėlioti, ioja, iojo 1. dėstinėti (į krūvą), kraustyti: Žirnius dėliok į krūvą ant dirvos J. Dėliok, kol sudėliosi kraitį J. | refl. tr.: Daug maloniau ir sveikiau uogeles pačiam skabytis ir po vieną sau į burną dėliotis Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdėdinėti — iter. dem. išdėti. 1. R45 išdėlioti: Išdėdinėk ant saulės – pradžius J.Jabl. Išdėdinėti po vieną kiaušį J. 2. išdėvėti, išnešioti: Rūtų vainikėlį išpindinėjo ir an galvelės išdėdinėjo Arm. dėdinėti; apdėdinėti; atidėdinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdėdlioti — tr. KI133 išdėlioti. dėdlioti; apdėdlioti; atidėdlioti; įdėdlioti; išdėdlioti; padėdlioti; pridėdlioti; sudėdlioti; uždėdlioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdėjinėti — tr. išdėlioti: Buvo pilnas [palivonas], rodos, sviesto, bet nepamačiau, kaip išdėjinėjau Jnšk. dėjinėti; išdėjinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdėliojimas — sm. (1) → išdėlioti: 1. Ir išdėliojimas visais pašaliais Slnt. 2. Kam gi malonu skaityti išdėliojimą savęs? rš. dėliojimas; atidėliojimas; išdėliojimas; pridėliojimas; sudėliojimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdėslioti — 1. tr. išdėlioti: Negaliu aš visko tep išdėsliot Lp. 2. refl. nustoti dėti (kiaušinius): Išsidėsliojo vištos, nebdeda Varn. dėslioti; išdėslioti; sudėslioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”